Šlapimtakio stento keitimas – paslauga, kurią teikia Kauno „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centras.
Pateikiame išsamią informaciją apie šios paslaugos kainą, šią paslaugą teikiančius gydytojus ir jų profesinę patirtį (norime atkreipti dėmesį, kad paslaugos kaina gali skirtis priklausomai nuo paslaugą teikiančio gydytojo).
Jei norite užsiregistruoti šlapimtakio stento keitimo paslaugai, skambinkite telefonu +370 700 77778 arba užpildykite elektroninę registracijos formą.
Dėl jums reikalingų medicininių paslaugų rekomenduojame pasikonsultuoti su Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytojais.
Endourologinės viršutinių šlapimo takų operacijos – tai endoskopinės chirurginės operacijos, kurių tikslas pašalinti akmenis, atstatyti šlapimo takų praeinamumą, diagnozuoti gleivinės pokyčius Endourologinių viršutinių šlapimo takų operacijų rūšys: Ureteroskopinės operacijos – endoskopinės operacijos šlapimtakyje Nefroskopinės operacijos – endoskopinės operacijos inksto geldelėje, taurelėse Endourologinių viršutinių šlapimo takų operacijų priežastys: 1) šlapimtakių ir inkstų akmenys 2) piktybiniai inksto geldelės ir šlapimtakio augliai, 3) ligos ryškiai sutrikdžiusios šlapimo nutekėjimą šlapimtakiu 4) kraujavimo iš šlapimtakių diagnostika Jūs ir Jūsų gydytojas kartu turi nuspręsti, kuris būdas Jums tinkamiausias ir saugiausias. Kartais iki operacijos negalima nuspręsti dėl chirurginių intervencijų mąsto, todėl operuojantis gydytojas gali priimti sprendimą pats operacijos metu, jei aptinkama anksčiau nediagnozuota liga arba susiduriama su Jūsų sveikatai ir gyvybei iškilusiais pavojais. Endourologinių viršutinių šlapimo takų operacijų atlikimo būdai: Ureteroskopinės operacijos atliekamos pro natūralius šlapimo takus rentgeno kontrolėje kietu arba lanksčiu ureteroroskopais. Tai optiniai endoskopiniai prietaisai, kurie įvedami pro šlaplę ir šlapimo pūslę rentgeno kontrolėje. Panaudojamo ureteroskopo rūšį nulemia pažeidimo (pvz., akmens) dydis ir vieta, ligos pobūdis, būtinybė atlikti chirurgines manipuliacijas pro siaurą prietaiso kanalą. Atlikimo būdas nepriklauso nuo pagrindinės priežasties, tačiau skiriasi papildomais įrankiais, naudojamais operacijos metu. Ureteroskopinės operacijos atliekamos operacinėje, spinalinėje nejautroje. Esant medicininėms indikacijoms ar Jums pageidaujant, šios operacijos gali būti atliekamos ir bendroje nejautroje. Planuojant ir atliekant ureteroskopinę operaciją skiriami antimikrobiniai vaistai profilaktiškai arba skiriami pagal mikrobų jautrumą antimikrobiniams vaistams. Ureteroskopinės operacijos metu chirurgas rentgeno kontrolėje įveda ureteroskopą į šlapimtakį. Pamačius akmenį, priklausomai nuo jo dydžio, naudojamos specialios kilpos akmens ištraukimui. Jei akmuo per didelis, akmuo skaldomas kontaktiniais litotriptoriais (ultragarsiniu, virpančia styga arba lazeriu). Suskaldžius akmenį, skeveldros pašalinamos kilpa arba žnyplėmis. Operacijos metu radus gleivinės pokyčius, gali būti paimti audinio gabaliukai patomorfologiniam tyrimui, o operacijos vieta koaguliojama, kad išvengti kraujavimo. Aptikus šlapimtakio susiaurėjusią vietą, spindžiui atstatyti gali būti panaudojamas lazeris arba specilūs plėtėjai. Lazeriu prapjaunama siaura vieta ir šlapimtakis prasiplečia. Atlikus operaciją šlapimtakyje dažniausiai paliekamas stentas, kad išvengti šlapimo nutekėjimo sutrikimų. Stento buvimo trukmė apsprendžiama operavusio urologo pagal susirgimo pobūdį. Nefroskopinės operacijos gali būti atliekamos dviem būdais: pro natūralius šlapimo takus arba suformuojant siaurą nefrostominį kanalą juosmenyje. Nefroskopinės operacijos atliekamos operacinėje. Taikoma bendra endotrachėjinė arba spinalinė nejautra. Nejauros apimtį apsprendžia ligos pobūdis, intervencijos apimtis. Jūs ir Jūsų gydytojas kartu turi nuspręsti, kuris būdas Jums tinkamiausias ir saugiausias. Jei lankstus ureterorenoskopas įvedamas pro šlapimtakį, intervencija yra mažesnės apimties, tačiau tinka tik nedideliems pažeidimams gydyti. Galimybes apriboja siauras instrumento spindis. Pamačius akmenį, naudojamos specialios kilpos akmens ištraukimui. Jei akmuo per didelis, akmuo skaldomas kontaktiniais litotriptoriais (lazeriu arba virpančia styga). Suskaldžius akmenį, skeveldros pašalinamos kilpa arba žnyplėmis. Didesnės apimties intervencijoms naudojamas kietas nefroskopas, įvedamas rentgeno ar echoskopo kontrolėje pro nedidelį pjūvelį juosmenyje į inksto taurelę ir geldelę. Dažniausiai taikoma bendra nejautra, o pacientas guldomas ant pilvo arba ant nugaros. Akmuo skaldomas kontaktiniais litotriptoriais (ultragarsiniu, virpančia styga arba lazeriu). Ultragarsinio litotriptoriaus atveju akmuo skaldant iškart susiurbiamas, kitais atvejais - skeveldros pašalinamos kilpa arba žnyplėmis. Atlikus operaciją nefrostominiame kanale paliekamas drenažinis vamzdelis - nefrostoma. Ką reikia žinoti ruošiantis operacijai? Jūs ir operuojantis gydytojas turite aptarti prognozuojamą antro inksto funkciją ir kaip reiks koreguoti inkstų funkcijos nepakankumą, jeigu jis bus po operacijos. Jeigu planuojama vienintelio inksto operacija privalu žinoti pakaitinės inkstų terapijos atlikimo detales. Ruošiantis operacijai rekomenduojam atlikti šiuos tyrimus: radiologiniai tyrimai (įprastai - su kontrastine medžiaga), kuriais įgyjama pakankamai informacijos apie inksto ar šlapimtakių ligas bei su jomis susijusius aplinkinių organų pokyčius (radiologiniai, ultragarsiniai, radionuklidiniai tyrimai), laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, krešumo tyrimai, kraujo grupė, bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis, biocheminiai tyrimai - kreatinino, gliukozės, elektrolitų koncentracija plazmoje, kiti laboratoriniai tyrimai, skirti lydinčių ligų diagnostikai), elektrokardiograma, kiti papildomi tyrimai, jeigu yra lydinčios lėtinės ligos. Pasiruošimas operacijai: · dieną iki operacijos Jūs turite valgyti nedaug, pusdienį iki operacijos vartoti tik skysčius (1.5 – 2 litrus). Nuo vidurnakčio iki operacijos visiškai nevalgyti ir negerti išskyrus vaistus, kuriuos paskyrė anesteziologas arba nuolat vartojamus vaistus aptarus jų naudojimą su anesteziologu, · operacijos išvakarėse nusiprauskite po dušu, nukirpkite ar nuskuskite plaukus aplink lytinius organus ir (jei atliekama nefroskopija) operacijos vietoje, · operacijos išvakarėse atliekama trombembolijos profilaktika - antikoaguliantų suleidimas po odą, · gydytojas urologas bei anesteziologas aptarus su Jumis gali skirti papildomas paruošimo procedūras, kuris reikalingos ruošiant operacijai. Veiksmų eiga operacijos dieną: operacijos dienos ryte žarnynas paruošiamas atliekant valomąsias klizmas arba geriant vidurius laisvinančius vaistus ir išsituštinant, premedikacijai Jums bus paskirti vaistai, kuriuos skiria anesteziologas tam, kad būtu sumažintas nerimas, negalima valgyti ir gerti išskyrus vaistus, kurie paskirti anesteziologo, elastinių kojinių užmovimas ar elastinių vyturų užbintavimas, jei planuojama ilga operacija, operacinėje įvedamas kateteris į periferinę ar centrinę veną, anestezija vykdoma pagal anesteziologo numatyta planą (jis turi būti aptartas su Jumis iki operacijos), priklausomai nuo operacijos būdo, kuris su Jumis aptartas iki operacijos, paguldomas ant operacinio stalo tokioje pozicijoje, kuri tinkamiausia atlikti operacijai, operacinis laukas dezinfekuojamas tam tinkamais dezinfekciniais tirpalais, atliekama operacija, po operacijos (kai kuriais atvejais iki operacijos) įstumiamas kateteris į šlapimo pūslę, po operacijos Jūs kurį tai laiką būsite prabudimo palatoje, kur Jus prižiūrės anesteziologas, grįžus į skyrių Jus prižiūrės gydytojas ir slaugytoja, bus kontroliuojami pagrindiniai kraujotakos rodikliai (arterinis kraujospūdis, pulsas), matuojamas šlapimo kiekis, matuojamas drenažinių vamzdelių išskyrų kiekis ir vertinamas jų pobūdis, lašinami skysčiai į veną, skiriami medikamentai gal reikalą, operacijos dieną negalima valgyti, gerti skysčių. Veiksmų eiga kitomis dienomis po operacijos: pirmą parą po operacijos (esant reikalui kitomis paromis) bus lašinami skysčiai į veną, skiriami medikamentai pagal reikalą, galima bus gerti ribotą skysčių kiekį tai aptarus su gydytoju, pirmą parą po operacijos bus galima pradėti vaikščioti aptarus fizinio krūvio pobūdį ir apimti su gydytoju, pirmą ir kitomis paromis matuojamas drenažinių vamzdelių turinio kiekis ir vertimas jo pobūdis, šlapimo pūslės kateteris ištraukiamas po 1- 2 parų (esant reikalui jis laikomas ir ilgiau) po operacijos skiriami nuskausminantys medikamentai pagal reikalą ir nusprendus gydytojui Galimos endourologinių operacijų komplikacijos: žinomos ir dažniausiai pasitaikančios komplikacijos: kraujavimas pasitaiko 4-8 proc. Dėl kraujavimo retais atvejais tenka pakartotinai operuoti, atlikti kraujavimo stabdymo procedūras. Esant reikalui gali skiriamas kraujo perpylimas. šlapimo takų vientisumo pažeidimas pasitaiko 3-7 proc. Dėl šios komplikacijos retai tenka pakartotinai operuoti. Dažiausia šlapimtakyje pliekamas stentas ar inksto drenas ir pažeista vieta be pėdsakų sugyja. Labai retais atvejais šlapimo takų vientisumo atstatymui rireikia atviros operacijos. gretimų organų pažeidimas pasitaiko 1 proc. Jis paprastai nustatomas operacijos metu ir atliekami papildomi chirurginiai veiksmai likviduojant pažeidimo pasekmes. Žinotina, kad tais atvejais, kai inksto liga išplitusi į gretimus organus, jų pažeidimo riziką gali būti didelė. infekcija pasitaiko dažniau tais atvejais, kai šlapime yra infekcija. Neretai akmenligės ar šlapimo takų obstrukcijos atveju infekcija be priežasties šalinimo operacijų yra labai sunkiai išgydoma. šlapimtakio vėlyvas susiaurėjimas pasitaiko 3-5 proc. Dažnis priklauso nuo ligos pobūdžio ir gydymo būdas priklausys nuo šlapimo takų susiaurėjimo ilgio. likusio inksto įvairaus laipsnio nepakankamumas pasitaiko 5-7 proc. giliųjų venų trombozė ar plaučių arterijos trombembolija. retai pasitaikančios komplikacijos: komplikacijos susijusios su anestezija alerginės komplikacijos susijusios su medikamentų dezinfekcijai vartojimu bei medikamentais anestezijai, lydinčių lėtinių ligų pablogėjimas, skausmai, audinių mitybos sutrikimai, šonkaulių lūžimai susiję su pozicinių spaudimu gulint ant operacinio stalo, reikalaujamoje pozoje, žarnų nepraeinamumas (dažniausiai funkcinio pobūdžio), šlapimo susilaikymas pooperacinė pilvo sienos išvarža. tik Jums galimos komplikacijos paprastai prognozuojamos įvertinus Jūsų sveikatos būklę. Apie jas Jūs būsite informuotas atskirai iki operacijos. Sveikimas po operacijos: Laikotarpyje tuoj po operacijos svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Bus teikiamos rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo, skiriami nuskausminantys medikamentai, skiriami medikamentai, kurie padės išvengti venų trombozės, teikiamos rekomendacijos dėl skysčio vartojimo ir maitinimosi. Bus nuolat perrišama žaizda ir vertimas jos gyjimas. Bus teikiamos rekomendacijos dėl higieninių procedūrų. Laikotarpyje po išrašymo iš ligoninės pagal gydytojo rekomendacijas didinkite fizinį krūvį , pradėkite įprastinę darbinę veiklą. Šiame laikotarpyje gali tekti atlikti eilę kontrolinių tyrimų, kurias vertinama likusio inksto funkcija, šlapimo takų infekcija, lydinčių ligų eiga. Dėl to kreipkitės į šeimos gydytoją ar į gydytoją specialistą remiantis nurodymais išrašant. Kuo greičiau susisiekite su gydytoju, jei: · po operacijos atsirado karščiavimas ar šaltkrėtis, · ūmus skausmas, · paraudimas arba išskyros iš žaizdos, · šlapinimosi sutrikimai, · dusulys, ar skausmai krūtinėje Koks endourologinių operacijų poveikis Jūsų tolimesniam gyvenimui: Poveikis vertintinas keliais aspektais. Visų pirma žinotina, kad atlikus šią operaciją Jūsų liga išgydyta arba sumažintas jos progresavimas. Po endourologinių viršutinių šlapimo takų operacijos darbingumas ir įprastinė savjauta atsistato greičiau negu po atvirų operacijų. Pooperacinis periodas yra trumpesnis ir lengvesnis pacientui. Kai kurių endourologinių operacijų trūkumas – tai pakartotinės procedūros liekamųjų akmenų skeveldrų ar stentų pašalinimui. Po operacijos priklausomai nuo gydytos ligos pobūdžio gali tekti įvairius atlikti kontrolinius tyrimus, kurias tikimasi anksčiau diagnozuoti ligų progresavimą ar pasikartojimą.
